Bnei Baruch mokymo centras
Puslapis apie kabala lietuviškai Kabalos studijų centras facebook puslapyje
Grįžti

ŠIANDIEN ATĖJO LAIKAS SUŽINOTI NAUJUS FAKTUS IR IŠSKLAIDYTI PASENUSIUS MITUS APIE KABALĄ IR JOS STUDIJAVIMĄ

 

1 mitas: KABALĄ STUDIJUOTI GALI TIK ŽYDŲ TAUTYBĖS VYRAI, NUO 40 METŲ AMŽIAUS

 

Anksčiau kabala buvo slepiama pačių kabalistų, nes jie baiminosi, jog ji gali būti klaidingai suprasta ir panaudota piktam. Todėl buvo nustatyti šie apribojimai. Tačiau kabalistai teigia, kad mūsų karta ( kabaloje ji vadinama „paskutiniąja karta”) jau yra pasirengusi suprasti tikrąją kabalos prasmę ir atsikratyti senųjų klaidingų interpretacijų. Todėl dabar šis mokslas yra atviras visiems, kurie nori jį studijuoti. Žymus XX -ojo amžiaus kabalistas Ravas Kukas į klausimą „ Kas gali studijuoti kabalą?“ atsakė: „Kiekvienas, kas to nori!” Skirtingai nei teigia daugybė plačiai paplitusių mitų apie kabalą, ją, kaip ir bet kurį kitą mokslą, studijuoti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, kultūrinių bei religinių įsitikinimų ir net kalbos! Tai lemia tik noras – jei žmogus nori, vadinasi, jis jau tam subrendo.

 

Kalbant apie studijuojančiojo amžių, kaip pavyzdys šio mito paneigimui galėtų būti kai kurie garsūs kabalistai – atkreipkite dėmesį, kokiame amžiuje jie pradėjo studijuoti kabalą: ARI (1534-1572) – 15 metų, Chaimas Vitalis (1543-1620) – 14 metų, Ramchalis (1707-1746) ) – 14 metų, Vilniaus Gaonas (1720-1797) – 7 metų, Ravas Kukas (1865-1935) – 21 metų, Baal Sulamas (1884-1954) – 18 metų, Rabašas (1907-1991) – 17 metų. Ramchalis ir ARI mirė iki jiems sukankant 40 metų.

 

2 mitas: KABALOJE REIKIA TIKĖJIMO

 

Kabala absoliučiai priešinga tikėjimui. Ji neturi nieko bendro nei su religijomis, nei su įvairiais tikėjimais –  ji pagrįsta tik eksperimentais, kaip bet koks mokslas.

 

Kabalistai tiria pasaulį ir tikrina rezultatus, gautus iš tyrimų. Toks empirinis metodas yra priešingas tikėjimui, kur viskas grindžiama jau suformuluotais postulatais. Kabalai neverta nei pritarti, nei prieštarauti, nepatikrinus ir neįsitikinus tuo, kas joje parašyta. Mokslas, vadinamas kabala, neabejotinai skiriasi nuo įprastų materialų pasaulį tyrinėjančių mokslų, kur kiekvienas mechaniškai galėtų pakartoti eksperimentą ir gauti tą patį rezultatą. Kabaloje reikia dar ir vidinių pastangų, tačiau visus kabalistų gautus rezultatus šią metodiką studijuojantis žmogus gali pakartoti ir patikrinti.

 

3 mitas: KABALOS STUDIJAVIMAS GALI PADĖTI SIEKTI TURTŲ IR SĖKMĖS

 

 Kabala neduoda receptų, kaip tapti milijonieriumi ar sėkmingu kasdieniame gyvenime - ji neatneša turtų, garbės, stiprios sveikatos, sėkmingų vedybų ar prestižinio darbo. Visi, kurie tai žada, yra eiliniai šarlatanai, tik parduodantys „stebuklingas piliules“.

„Jūs viską turėsite, – sako kabalistai, – tačiau tik tuo atveju, jei nebus tikslo kuo daugiau paimti sau iš šio pasaulio, o pradėsite galvoti aukštesniame lygmenyje - „ką aš galiu duoti pasauliui?“

Bet koks pragmatiškas kabalos panaudojimas – tai nusikaltimas, prilygstantis Adomo nuodėmei. AGRA (Vilniaus Gaonas)

 

4 mitas: KABALA PADEDA PRANAŠAUTI ATEITĮ

 

Nė vienas kabalistas negali iš anksto pasakyti, kokiu keliu vystysis žmonija, kadangi tai lemia laisvas žmonių pasirinkimas. Kabalistai kalba apie vystymosi variantus, kurie gali atsirasti dėl vienokios ar kitokios žmonijos sąveikos su bendra sistema – gamta. Tačiau koks bus pats kelias – neįmanoma prognozuoti, tai priklauso nuo laisvo mūsų pasirinkimo.

Kabalos mokslas nieko nekalba apie šį materialų pasaulį. Baal Sulamas

 

5 mitas: KABALOJE EGZISTUOJA YPATINGI RITUALAI IR APEIGOS

 

Kabaloje nėra jokių ritualinių veiksmų, apeigų ir išorinių mechaninių praktikų! Todėl, jei jūs matote ką nors panašaus, tai galite būti tikri, kad tai - ne kabala! Suprantama, čia neina kalba apie su judaizmu susijusius ritualus ir tradicijas.

Taip pat neteikiama ir kokia nors ypatinga reikšmė žodžiams, raidėms, skaičiams, Sfirot paveikslėliams, Taro kortoms. Bet koks brėžinys – tai ne daugiau nei papildoma vaizduojamoji medžiaga, padedanti suvokti studijuojamą dalyką.

 

6 mitas: KABALISTAI TEIKIA YPATINGĄ REIKŠMĘ AMULETAMS, ŠVENTINTAM VANDENIUI, RAUDONIEMS SIŪLAMS  -  KAIP PRIEMONĖMS, NEŠANČIOMS SĖKMĘ

 

Kabala tikrai nesiūlo pagerinti šio gyvenimo tokiais būdais. Nėra jokių ypatingų galių nei raudonuose siūluose, nei „šventintame” vandenyje, nei įvairiuose amuletuose ar talismanuose. Todėl, jei jums siūlo įsigyti kokių nors stebuklingų galių turinčių daiktų, jie gali pasitarnauti nebent siūlančiojo praturtėjimui. Žinoma, jei tikite amuletų galia, kaip tiki primityvios tautos (pvz. papuasai ar pigmėjai) – tai jums jie gal ir gali padėti, tačiau ne daugiau nei psichologiškai, placebo principu. Tai bet kokiu atveju neturi nieko bendro su autentiškąja kabala!

 

7 mitas: KABALOS STUDIJOS REIKALAUJA ASKETIZMO, MATERIALIŲ MALONUMŲ APRIBOJIMO

 

Nėra jokių apribojimų! Galite valgyti pyragaičius ir šokoladą, leisti sau įvairiausius malonumus, teikiančius jums pasitenkinimą – prašom, kiek tik telpa. Arba, priešingai, galite save riboti. Jūsų reikalas, tai neturi nieko bendro su kabala. Darykite tai, ko reikalauja jūsų kūnas moralės ir baudžiamojo kodekso rėmuose. Kabala – mokslas apie sielą, ne apie kūną.

Visi apribojimai kyla iš egoizmo, kuris siekia iš to laimėti. Todėl kabala iš esmės – prieš apribojimus.

 

8 mitas: KABALISTAI ATIDUODA DEŠIMTĄJĄ SAVO PAJAMŲ DALĮ SAVO MOKYTOJŲ IŠLAIKYMUI

 

Iš tiesų, kabalistinėse organizacijose egzistuoja biblinė dešimtinės samprata, tačiau šios lėšos skiriamos tik būtinosioms organizacijos išlaikymo išlaidoms, taip pat kabalos mokymui (knygų leidybai, internetinėms, radijo, TV transliacijoms) ir tikrai ne  prabangiam mokytojų gyvenimui.

Jei kabalistas-mokytojas, nebūdamas verslininkas ar milijonų paveldėtojas, važinėja „Bentley“ ir maudosi prabangoje - tai labai rimtas pagrindas suabejoti, ar jis kabalos mokytojas.

 

9 mitas: KABALISTAI TURI ALTRUISTIŠKAI IŠDALINTI VISKĄ, KĄ TURI

 

Kabalistui svarbu, kad jo žmogiškasis egoizmas, kurio natūralus siekis – užsipildyti, pasipelnyti - prisipildytų altruizmo jėga. Todėl kabalistui nereikia nei dirbtinai atsisakinėti materialių gėrybių, nei perdėm jų siekti, jis į pinigus žiūri ramiai ir praktiškai.

Pinigai patys savaime – nėra blogis. Tai natūralus žmogaus protinių, fizinių ir net vertybinių pastangų ekvivalentas. Už viską reikia mokėti, viską reikia įvertinti, pasverti, viskuo reikia mainytis - kaip kad keistume kelis litrus pieno į mėsos gabalėlį, knygą ar į paskaitą.

Todėl tiek skurdo, tiek turto siekis, kalbant apie kabalistus, yra tik mitas.

 

Talmude yra pasakojimas apie du garsius kabalistus, kurie stovėjo ir iš tolo žvelgė į Jeruzalę. Vienas tarė kitam: „ Aš turiu pinigų, už kuriuos būtų galima tiekti šildymą šiam miestui tris metus“. Tai buvo didžiuliai pinigai, juolab prieš dvejus su puse tūkstančių metų. Kitas atsakė: „Aš turiu tiek pinigų, kad galima būtų apšviesti šį miestą tris metus“. Taigi, tarp kabalistų tikrai buvo turtingų žmonių.

Kabalistas privalo dirbti ir užsidirbti. Be to, kabaloje draudžiama tiesiog šiaip dalinti pinigus – rekomenduojama skirti paramą tik prasmingai veiklai, pvz. žmonių švietimui, ugdymui.

 

10 mitas: KŪRĖJAS SIUNČIA TURTUS KAIP APDOVANOJIMĄ UŽ ŽMOGAUS NUOPELNUS

 

Turtai nėra apdovanojimas, kadangi neturi jokio ryšio su dvasingumu. Taip pat ir skurdas nėra bausmė už kažką. Kaip aiškina kabala, žmogui gali būti duota iš aukščiau tai, kas padeda jo dvasiniam vystymuisi, o tai gali būti įvairūs dalykai: turtai, skurdas, nepriteklius ir t.t. Be to, kaip minėta anksčiau, niekas neturėtų sėdėti ir laukti, kol jam kas nors bus duota, o turi stengtis, dirbti ir užsidirbti pats.